Page:Parépou - Atipa, 1885.djvu/133

La bibliothèque libre.
Le texte de cette page a été corrigé et est conforme au fac-similé.

Atipa té gain oune joli fisi fauché.

— A côté to acheté fisi la, doumandé Couillè ?

— Ça la Chaumié, réponne Atipa ; fisi qui bon, mo dit to ; li c’allé loin. A dipis ça blangue la, Cayenne, nous gain bon fisi conça. Vié bois Vilote yé la, chiminein di oune pas manqué crévé mo oueil ? Ça pas mo qui ké touché yé, athò la, pas.

La coffe Bouté, yé wai Henri, Era qué Désiré, qui soti la chasse.

— Qui ça zòte Kioé, doumandé Atipa ?

— Engnin, réponne Désiré, nous té allé, la montangne tigue, pou tiré pignanwan ; mé, gnanpoint encò.

— Qui ça to wlé ça milate yé la kioé, dit Couillè, yé ca lachasse, òbò chimin ; et pis pignanwan, meinmeinme, est-ce pitit milate yé la fouti waii jou, anvant li ?

— Oune jou, fisi kioé oune calongnin, la la. Li tendé, montangne tigue, li crai a tigue oune so, qui landans. Oune tatou lévé, òbò li ; li pè, li prend couri, li tombé, so fisi kioé li.

Lò yé rivé, òbò Donnesse, yé contré qué Magotin.

— A qué Couillè, to ké la chasse, dit Magotin, to pou ké kioé engnin.