Page:Parépou - Atipa, 1885.djvu/146

La bibliothèque libre.
Le texte de cette page a été corrigé et est conforme au fac-similé.

— A ici la léglise té fica, longtemps, dit Atipa. Lentèrement té ca soti la la, et pis yé té c’allé, qué cannon, entéré moune la, jouq la pointe.

— Jounein jodi ça collège. Athò la, prix joli ; ou ca tendé moceau quichose di bon ; mé, longtemps, quand mo té la chèfrè, discou yé la té téribe ; yé toute té ca fini conça : Lò to soti lècole, nègue prend to pelle. Tou lé zan, cété la meinme chose. Crapaud pas té divaite poté lakio.

— Mo wai oune di nous, gain galon ici la ; jou li metté so lounifòme, chia ! a té grand zaffai ; jouq préfet soti, là-sous so galérie, pou gadé li.

— Au moins, athò la, yé ca lessé ou choési ou mékié. Yé pas beinsoin cassé kiò, li gain assez, qui ca soti kou mo ; a pelle la, oune so, yé pouvé prend. Si bitachon bandonnein, jounein jodi, a pas instrit nous trop instrit ; a l’ò la, qui ca foutant di nous oueil.

— To wai, toute nachon qui pou ca maché galement qué òte yé la, qui ca rété dèiè, yé ca maché là-sous yé.

— Si nous rété conça ; si nous pas roumin nous cò, yé wa dit, a pouvé meinme, nous pas pouvé savé engnin ; yé wa metté nous di côté.