Page:Parépou - Atipa, 1885.djvu/169

La bibliothèque libre.
Le texte de cette page a été corrigé et est conforme au fac-similé.

Yé entré, la pitit larie lenfè la. Lalouette fè blanc té gain train, qué oune massogan. Choubam té wlé prend pati sodat la, Lalouette habillé yé tout lé dé, et di vrai vrai. Mo manman laté ! faut ou té tendé li. Sodat la so oueil té si chaud, jouq li pas savé, qui chimin pou li prend, pou li allé.

Apré ça, yé prend larie di pò. Yé wai oune coolie, còlè, ca voyé so bras, ca palé qué oune milate.

Li gain la botte si souvent, athò la ; tout lé jou, blangue ca briga qué milate, la larie. Si yé té osé, jouq la conseil, meinme, yé té wa briga.

— Ça la botte, dit Mayombé en nous wai.

Oui mouché, coolie la té ca dit, nous prêté, ça la blangue la, nous soumaqué ; mé, navi ca pati, nous pas pouvé gain li. Nous dé, gain soumaqué, côté li. Tout lé jou, lò nous vini, li ca dit, gnanpoint.

Ça la meinme, mouché so grand magasin la, ça di nous ; ça qué nous soumaqué, li lovri li.

— To wai travail, dit Atipa ? A ça zaffai la, mo té ca conté, mo compè Dorilas, òte jou la. Moune yé la entiché dèiè coolie ; yé ca metté yé cò, la pou l’bois, la misè, conça.

— Gadé qué oueil, coolie yé la ké poté, toute soumaqué, di ici la, la yé peye. A pas pou pitit