Page:Parépou - Atipa, 1885.djvu/29

La bibliothèque libre.
Le texte de cette page a été corrigé et est conforme au fac-similé.

Massogan la, sodat la, té ca tombé, kou la fimein. Mo ari, jouq mo manqué malade. Neinnein dégrad la c’appelé ça, oune paletot, en taffetas di cinq sou.

— Li gain moune, qui ca vini la lavancé, kou nous conça ; pou çassé canmarade, pou prend oune coup l’ sec, la Sazi, au bin, pou mangé oune biftec, la Dipi.

— Li gain oune rang, qui ca vini grand bonmantin. Ça maîte dileau yé la. Quand Sazi ca lovri so lapòte, oune tas, qui là ca anttendne, ca entré, pou décollé mabrouya. Yé pas savé coument gros bois la, ca séché yé ponmon, quand yé ca boai li, grand bonmantin conça, anvant yé mangé.

— A vrai ça zaffai la, doumandé Wacapou ?

— Coument, to ca doumandé mo, si ça vrai, réponne Atipa ; roumaqué bin, la placè, toute nègue to wai ca enflé, a ça qui ca boai yé boujaron, anvant yé mangué.

— Lò nègue té ca enflé, beaucoup beaucoup, Sainnemari la, mo té, la Tout-hasa, qué Brignasqué oune ben blangue ; mo ké monté qué li encò ; mouché Dòvi, oune sourgin, vini visité nègue yé la. Li défendne boai cròc, anyant ou mangé. Couté mo, pas jain fait ça bête la.